Radviliškio rajonas ribojasi su Panevėžio, Kelmės, Pakruojo, Kėdainių, Šiaulių rajonais. Geografinė jo padėtis yra labai dėkinga: lengvai pasiekiami kiti dideli Lietuvos ir kitų Baltijos šalių miestai.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 m. knygoje, kurioje išvardyti miestai, mokantys mokesčius. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės, kuri Radviliškį valdė beveik 100 metų su pertraukomis nuo 1546 iki 1764 m., vardo.
Radviliškis, įsikūręs pelkėtoje lygumoje, garsėjo savo geležinkeliu. Būdavo sakoma, kad nuo anglimi kūrenamų garvežių dūmų čia net žvirbliai pajuodę. Radviliškis – svarbus geležinkelio mazgas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kadangi dauguma keleivių bei krovinių pervežimo maršrutų driekiasi per Radviliškį.
Tris miesto simbolius – geležinkelio bėgius, meldus ir pajuodusius žvirblius – miesto dailės mokyklos mokytojas D. Kazokas sujungė skulptūroje „Akcentas“, kuri miesto gyventojų ir svečių akį džiugina nuo 1997 m.
Radviliškio herbe pavaizduotas kylantis ir šviesą skleidžiantis žirgas – susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymesi. Herbą, sukurtą dailininkės L. Ramonienės, 1992 m. aprobavo Lietuvos heraldikos komisija.
Baisogalos dvaro rūmai
Rūmai statyti XVIII–XX a. yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje. Nuo 1830 m. šie rūmai priklausė dvarininkų Komarų giminei. Iki šių dienų išlikę centriniai dvaro rūmai, arklidės, ratinė, virtuvė, sandėlis, dvaro malūnas. Įspūdingas dvaro parkas – čia daug neįprastų medžių, yra keli tvenkiniai.
RADVILIŠKIO TURIZMO IR INFORMACIJOS CENTRAS
NAKVYNĖ RADVILIŠKIO RAJONE
